- mirtingai
- mirti̇̀ngai prv.
.
mirtingai
Look at other dictionaries:
mirtingas — mirtìngas, a adj. (1); DP199 1. turintis mirti, mirštamas: Žmogus mirtingąjį savo kūną žuvimis ir paukščiais maitina J.Jabl. Visi žmonės mirtingi rš. Iš kur atėjau čion į tą mirtingąjį gyvenimą brš. 2. žr. 1 mirtinis 1: Mirtinga liga rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
